Skaitiklis
Rgs
22
O viskas buvo taip.
Du metus prieš mokyklos baigimą mano galvoje lizdą krovė puiki ideja – baigus mokyklą tiesiog nusikalstama būtų pasilikti Lietuvoje ir nepamatyti gražaus ir plataus pasaulio. Žinoma iš pradžių aš galvojau apie studijas, tačiau gyvenimas ir skaičiavimai parodė, kad negaliu sau leisti malonumo studijuoti Anglijoje. Taigi studijas sumaniau pakeisti darbu ir pradėjau ieškoti darbo Bournemouth mieste, kuriame ketinau studijuoti Public Relations (PR arba viešieji ryšiai), tačiau viskas pasisuko pora šimtų kilometrų į vakarus ir štai aš sedžiu Dubline.
Tai į ką aš dabar patekau angliškai vadinama „Gap Year“. O aš tai vadinu – gyvenimo mokykla. Užsienio kalba, kita kultura, pastangos perlipti save ir bandyti bendrauti su žmonėmis kurių nesi matęs ir bijai nusišnekėti ar pritrūkti žodžių. Tai tikras „ekstrymas“ ir fantastiškas jausmas kai tau sekasi ir patirtis kai – ne.
Kelionė
Lietuvą palikau Rugsėjo 6 dienos naktį. Visų pirma, lektuvu nebuvau skridęs, todėl man tai buvo labai įdomus įvykis. Lipant į lektuvą, man buvo pasiūlytas nemokamas laikraštis, tačiau aš jau buvau nusiteikęs kai ką veikti skrydžio metu, todėl atsisakiau: „Ačiu, bet man nereikia. Aš miegosiu.“ Skrydžio palydovė mane palydėjo šypsena ir aš visas laimingas nukeliavau iki lėktuvo galo. Pačio galo. Mano eilė buvo paskutinė ir tai šiek tiek nervino, nes jeigu kas, tai aptarnaujantis personalas vis vaikščiojo ir vaikščiojo pro mane, ką jau bekalbėt apie sysiukus, kurie šniūrais keliavo i tuoletą:) Tačiau aš nepasimečiau. Užsimaukšlinau džemperio kapišoną ant galvos ir įsijungęs „ignorą“ snūduriavau. Galbūt kam nors toks dalykas kaip turbulencija yra gąsdinantis ir nemalonus, tačiau man išties norėjosi, kad lektuvą gerai papurtytų:) Gaila, bet man nepasisekė ir skrydis buvo gana ramus.
Patarimas bezdaliams – lėktuve galite bezdėti kiek norite, nes kėdese yra kažkokios tai medžiagos, kuri sunaikina jūsų kvapų bombas.:)
Galiu konstatuoti faktą, kad Dublinas iš viršaus gražesnis už Vilnių, nes apšvietimo lygis daug ispūdingesnis ir suteikia miestui savotisko „šarmo“. Šiaip miestai labai skirtingi savo architektūra, tačiau apie tai vėliau. Nusileidus Dubline buvo velniškai šalta, vėjuota ir drėgna. Taigi, kol nuo lėktuvo nubėgau iki aerouosto, sustirau ir vėliau drebėjau, ar tai nuo šalčio ar nuo nervų, nes kažkaip vistiek nejauku – neįsivaizduoji kur čia eit, tik seki chebrą priekyje. Einam einam einam, viską praeinam ir sustojam ties bagažo skyrium. Laukiam bagažo. Atvažiuoja viena kuprinė ir už minutės balsas iš viršaus atsiprašo, kad sumaišė bagažus ir reik eit prie kito daikto, kuris atiduoda bagaža. Laukiam bagažo. Pasižiūriu į kairę, o ten moteriškė ima ir išsitiesia ant grindų, pradeda kratytis. Priepolis brač. Nu ką, prisistato medikai, aplipdo ją deguonies kauke ir visokiais kitokiais monais. Pasiimu savo antrą kuprinę ir keliauju ieškot dėdės. Labas – labas ir mes jau einam link autobuso sustojimo. Galiu pasakyt, kad mus aplanko sekmė ir mes būnam paskutiniai priimti i autobusą, nes Airijoj nėra tokio dalyko, kaip stovimos vietos. Įsipatoginom pačiam priekyje. Tada stebėjau nacionalinius airių vairavimo ypatumus. Keista lėkt prieš eismą (kaire kelio puse), keista matyt kaip skrendam per raudonas šviesas, keista girdėt kaip vairuotojas skaldo bajerius su kažkokiu keleiviu. Musų stotelė. Bye. (šnek – baAAj).
Nepykstam už klaidas, nes Ą ą Č č Ę ę Ė ė Į į Š š Ų ų Ū ū Ž ž sudėtos copy-paste būdu.
Rgp
18
Gimtadienio šventimo ypatumai
2008-08-18 | Komentarų: 1
O viskas buvo taip.
Gimtadienio neorganizavau ir galvojau, kad viskas taip ramiai ir praslinks. Tačiau… Kitą dieną po gimtadienio draugai grojo miesto šventėje, taigi ir man teko ten pabuvoti ir pasiklausyti jų muzikavimo. Po pakvailiojimų per jų pasirodymą visi pradėjo dinginėti – tai vienur išvažiuoja, tai kitur. Kažkoks balaganas. Aš atsisėdau į mašiną ir pradėjau snaust. Klausiau PowerHitų, kai kažkas sušuko: „Ė, Mantai, nu tai davai einam galvot ką darom“. Aš apsnūdęs išlipau iš mašinos ir pradėjau eiti draugų link. Tada ir prasidėjo.
Net nepamenu trys ar keturi jie mane puolė. Tik pajautau, kaip gerai suspaudė ir iškėlė į orą, o tada kažkas pradėjo sukti sukti sukti izoliaciją aplink rankas, o vėliau ir aplink kojas. Sakau „kažkas“, nes to žmogaus jau nemačiau – ant akių užrišo skarelę ir tikrai, sakyčiau, gerai užveržė. Galvoje tada šmėstelėjo tik viena mintis: „Pirmą kart pasivažinėsiu bagažinėje“. Intuicija manęs neapgavo:). Greit buvau sukištas į bagažinę. Ačiū Eglei, kad pasirūpino miegmaišiais ir jais išklojo mano transportacijos vietą. Buvo minkšta.:)*
Visą kelionę Virš galvos smagiai grojo Sobiesi uogos, nes šitas mano kankinimas, kaip supratau, buvo improvizacija ir jiems reikėjo apsitarti kas ir kaip. Porą kartų stojom ir buvo pasirūpinta mano deguonies atsargom. Gulėti bagažinėje buvo išties žiauriai karšta (+30C), todėl tie savotiški pit stop`ai buvo tikra fantastika. Taip mane nuvežė apie 25km nuo miesto į mišką. Ten išlaipino iš mašinos ir išaiškino ką ir kaip turiu daryt. Visi išsinešdino kol suskaičiavau iki 60. Tada reikėjo išsilaisvinti iš izoliacijos gniaužtų. Jeigu ne žiebtuvėlis, tai nežinau kaip nuo kojų būčiau ją nutraukęs… Tada ėjau ieškoti „ženklo ant medžio“. Paėjėjęs man apibūdinta kryptimi pamačiau raudonu raiščiu perrištą medį, ant kurio prilipdytas mobilus man sakė:“skambink 86****….“. O ką daryt:) skambinau. Paprotintas ėmiau ieškoti „daikto, kurio miške nerasi“. Ir radau – Malboro Silver bloką, visą aplipdytą žiebtuvėliais:) Kaip žmonės sako: „daiktas panašus į ginklą“, tai čia buvo – daiktas panašus į bombą. Tada pranešiau visiems apie radinį ir kai sugužėjo, tai sugužėjo. Sveikinimai ir panašūs bučiniai.
Manęs nepasigailėjo ir vėl „pasiūlė“ važiuoti bagažinėje. Aš mielai sutikau, juk šį kartą nebuvau suraizgytas ir apakintas. Po keleto km mane išlaipino jau paskutinį kartą – pas draugą namuose. Jaučiausi šiek tiek apkvaitęs, peršlapęs nuo prakaito ir nežmoniškai laimingas. Tada buvo plaukimas upe daiktu, panašiu į milžinišką oranžinę guminę valtį-plaustą. O po to vakaras su gitara, vynu, draugais, milžiniškomis širšėmis, keptomis dešrelėmis ir mėnulio užtemimu. Man viskas buvo fantastiška, tiesa iki visiškos laimės trūko tik jos, o ji toli, Kroatijoje. Na bet nieko. Trečiadienį tranzuosiu į Vilnių, susimatysiu su draugais, o ketvirtadienį lauksiu tavęs sugrįžtant:) ir viskas bus OK.
(Nuotrauka panaudota įrašė neatitinka faktų. Tikroji bagažinė buvo kvepianti ir minkšta)
Rgp
15
Su gimimo diena arba vaikystė baigias juk
2008-08-15 | Komentarų: 1
Kelios minutės po vidurnakčio.
[00:07:38] sandris sako: (F) su! … Kai plaukia gyvenamasis lagaminas į rojaus sodą. Kai suprunkščia paskutinis lakštingalos protas. Ir pėdsekys šuva atseka iki pat „pivonijos“ – 24 val. per parą… ir aš nežinau apie ką kairys sparnas plasnoja. Tik kad sąžinė būtų rami. Ir vėjas galvoje nenusiaubtų užderėjusių sodų. Linkiu tau (*)
[00:08:59] G! sako: Su gimimo diena ! (hug) (sun)
[00:15:30] miauu sako: be happy (clap) (F)
[00:34:52] nn sako: happy drunkday 
Ir taip toliau ir panašiai. Belieka konstatuoti – senstu. O viskas prasidėjo prieš devyniolika metų, kai mūsų šeimoje gimė pirmagimis sūnus, vėliau pavadintas Mantu. Kiek girdėjau, tai buvo geras kūdikis: daug neverkė, leido tėvams naktimis pamiegoti. Kitaip tariant – buvo ramaus būdo.
Taigi, kūdikystė ir vaikystė prabėgo ir iš ramaus kūdikio išaugo problematiškas, daug nervų ląstelių tėvams nužudantis padaras:) Ką gi, tikriausiai suaugau ir turiu kelti sparnus ieškot savo laimės.
Mano gyvenimas namuose baigėsi – aš išvažiuoju, todėl šiandien galiu švesti du dalykus: naujo etapo mano gyvenime pradžią bei tą nelemtą gimtadienį (man gimtadieniai visada depresiją varo), kuris tik primena, kad reikia džiaugtis ta saldžia ir nuostabia jaunyste (beer)
Gimtadienis, Beerday, Su gimimo diena, Drunkday
Rgp
14
Pinigai internete – mano bandymas
2008-08-14 | Komentarų: 2
Pinigai internete – realybė ar mitas? Taip, tai realybė, tačiau labai ir labai miglota. Norint užsidirbti pinigų, reikia turėti galvą ant pečių ir neįkliūti į sukčių žabangas. Pamenu ilgus vakarus praleistus prie kompiuterio ir keletą uždirbtų centų, kuriuos prarasdavau padėjęs į HYIP`us ar visokiausius surfus. Tačiau nesenai pastebėjau internete saitus, kurie vadinasi „BUX“. Juose pinigai uždirbami už reklamų peržiūras, o tai yra labai paprasta ir nereikalauja daug laiko. Jeigu suprantate apie ką kalbu, tai užsiregistruokite mano sponsoriuose, o jei ne, tai skaitykite toliau.
Paid2Click (Trumpiau – P2C) – tai skiltis (arba svetainė) skirta nuorodų ar banerių spaudinėjimui. Už tai gaunama taškų (points) arba pinigų. Šis darbo internete būdas man atrodo pats mieliausias ir paprasčiausias. Norint pradėti dirbti, tau reikės:
Darbui skirto e-mail adreso
 |
Sąskaitos internetiniame banke (registracijai spauskite paveiksliuką)
 |
AlertPay Registracijos Pavyzdys |
 |
PayPal Registracijos Pavyzdys |
 |
E-Gold Registracijos Pavyzdys |
Darbdavio arba Sponsoriaus (Payoutai: Neobux-2$; Bux.to-10$)
AČIŪ KAD UŽSIREGISTRAVAI
Viskas. Dabar tu pats turi ieškoti referalų (žmonių, kurie per tave užsiregistruos darbui) ir tai taip padidinti savo pelną:) Sėkmės.
Plačiau apie referalus ir uždarbį internete skaityk ČIA
Referalai, Uždarbis internete, Pinigai internete, Sponsoriai, Internetiniai bankai